Išmesti – lengviausia išeitis.
Tačiau prikelti jį naujam gyvenimui – tikra misija, kurią įgyvendinus tarsi užauga sparnai.
Šis grožis gimė iš naudotos vaikiškos lovytės su spyruokliniu čiužinuku. Staliaus darbus padėjo atlikti vyriškos rankos, o mano dalis – idėja, brėžinys, dažymas bei pagalvėlių ir užuolaidėlių siuvimas.
Žemiau pasidalinau visais darbo etapais, nes daugelio namuose, vaikams paaugus, tokios lovytės vis dar būna puikios būklės – neskubėkite jų išmesti.
Šį suoliuką sukūriau savo anūkėlių atostogoms ir jis tapo jaukia poilsio vieta – čia mielai laiką leidžia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, užsukę puodeliui arbatos.
Suoliukas pagamintas nupjovus vieną lovytės kraštą ir papildomai sukonstruavus medinį rėmą – tarsi mažą pergolę. Ant viršaus panaudotas tas pats lovytės kraštas, o šonus puošia lengvos, baltos, lyg rūkas užuolaidėlės. Jos suteikia privatumo, saugo nuo uodų ir tampa nepaprastai jaukiu akcentu.
Užuolaidėles pakabinau ant balto, užuolaidoms skirto valo, kuris pritvirtintas prie medžio įsukamais kabliukais šonuose. Kampuose jas surišau juostelėmis prie stulpų – taip jos atrodo tvarkingai ir lengvai gali būti atlaisvinamos.
Siūlau ir jums išbandyti – tai daugiau nei baldas: tai mažas kiemo stebuklas. Dažniausiai tokie daiktai greitai atsiduria šiukšlių konteineryje arba pas kitus namuose, o čia jis virsta jaukia poilsio vieta. Ant jo mielai prisėda svečiai puodeliui arbatos, paauglys su knyga rankose gali mėgautis tyla, o pro groteles matosi dangaus mėlynė, skriejantys debesys ir saulės spinduliai. Kiekviena akimirka čia – tarsi mažas fantastikos gabalėlis, kuris priverčia sustoti ir pasidžiaugti paprastais dalykais.
Karkasas nudažytas pilkais matiniais dažais, kurie suteikia modernų ir subtilų akcentą, derantį prie užuolaidėlių ir pagalvėlių spalvų. 
Komentarai